Uncategorized

Jau paskelbta 656 fonogramų

Kaip saulė balta (POPURI)

Kaip saulė balta Rasos išprausta, Tu atėjai į mano pasaulį Laime keista
Išpuošiu tave Lelijom baltom, Skruostus aš tau išbučiuosiu Lūpom karštom

Tave aš jaučiau    Žinojau – esi    Visa amžinybė laukime    Keistam ilgesy
Nelaukiau tavęs    Bijojau tavęs    Kai tu atėjai    Buvai dar jauna  Gal per jauna
Žinojau – ateis    Meilė žiedais prasiskleis

Būki šalia Tyra ir švelni Aš noriu žinot, kad meilė tikra Jos iškeist negali
Mane tu pašauk Lietum pasibelsk Duok ranką ir eikim per pievą basi Nakties pasitikt

PR.
Pragrojimas…………………………………… Priedainis

Pažiūrėk, kaip čia gražu, Saulė leidžias pamažu O iš pievų kyla baltas rūkas

Pabėgiok tu čia basa Čia tokia gaivi rasa Saulė spindi tarsi karoliukai

Ši vasaros diena skirta tik tau ir man    Kad aš tave myliu, tik šiandien supratau
Šiltas vejas laukų bučiuoja, glosto plaukus
Čia pievoje žalioj surasiu aš tave    Ir būsime laimingi, ir būsime šalia
Pieva liks spindėt ir nuves mus į palaukę

Ir staiga visai šalia Pavirtai tu plaštake Nuplasnojai, nuskridai žalia palauke
O dabar aš vėl liūdžiu Nors aplink tiek daug draugų, Bet ilgiuos tavęs, o mylimoji

PR…….         Pragrojimas……………….Priedainis

Ei, šoki ir dainuok smagiau Liūdesį nuvyk į šalį Tau šitą dainą parašiau Ją dainuokit kas tik galit 2x

Vakaras, užmiega gėlės Užmiega paukščiai, tu užmiegi
Vakaras, užmiega žemė,  Bet kodėl aš užmigt negaliu

Bet aš nežinojau, kodėl mes išsiskyrėm,    Paliko pelenys vien mūsų meilės
Paliko dienos, pilkos dienos liūdno rudens
Bet aš nežinojau kodėl tu išėjai,  Lijo šiltas lietus ant išdžiūvusios žemės
Skleidės gėlės, žydėjo obelys –  Tu išėjai

Meilė mus lydėjo taip trumpai O mes tikėjom ja aklai aklai
Ji lydi mus lyg praeities diena, Bet kodėl tavęs jau nėra?

PR……..          Pragrojimas ……………. Priedainis

Su mažu vaikeliu Kartą vaikštinėjau, Riešutus pražydusius Prie kalvos regėjau, aaa regėjau
Riešute, riešute, Kas tai per žiedelis,Mažutėlis, rausvas Lazdyno spurgelis, aaa spurgelis

Šitokio rausvumo    Niekur nemačiau, Lazdyn, lazdynėli,    Tu žydėk lėčiau
Pažiūrėk, vaikeli    Kas jo per mažumas, Kas jo per gražumas Kas jo per tvirtumas

Žydi, žydi, žydi Cukraus riešutėlis, Rudą riešutėlį Balta branduolėlį, aaaa branduolėlį
Riešute, riešute Tik žydėk lėčiau, Šitokio rausvumo niekur nemačiau aa O nemačiau

PR……… Tyri tyri …………….. Priedainis

 


Kur tu esi (POPURI)

Kodėl gėlė taip greit nuvyto, Kodėl nuo medžių lapai krito
Kodėl saulutė nebešildo, Ir vėjas dainą taip nutildo

Kur tu esi, man pasakyk,    Ką tu veiki, man pasakyk
Ką tu myli, man pasakyk    Su ryto saule
Ša la la la, ša la la la la….

Ša la la la     –   Su ryto saule

 

Pragrojimas

O kai žiemužė, balta balta , Graudumas baisiai širdį šaldo
O kai pavasaris ateina, Širdis dainuoja meilės dainą

Kur tu esi, man pasakyk,    Ką tu veiki, man pasakyk
Ką tu myli, man pasakyk    Su ryto saule
Ša la la la, ša la la la la….

Ša la la la     –   Su ryto saule

 

Pragrojimas
Kur tu esi, man pasakyk,    Ką tu veiki, man pasakyk
Ką tu myli, man pasakyk    Su ryto saule
Ša la la la, ša la la la la….

Ša la la la     –   Su ryto saule

 

Pragrojimas

 

Neliūdėk motule, kad keliai vilioja

Kad skrendu lyg paukštis iš gimtų namų

 

Kokie platūs toliai, kokie svaigūs aukščiai

Kad sparnams išaugus, daros neramu

Kokie platūs toliai, kokie svaigūs aukščiai

Kad sparnams išaugus, daros neramu

 

Pragrojimas.

 

Neliūdėk motule, kad prie vaišių stalo

Šiemet viena vieta, pasiliks tuščia

 

Ir neduos iš rankos tau baltos gėlelės

Tas kas vakar davė, kas sėdėjo čia

Ir neduos iš rankos tau baltos gėlelės

Tas kas vakar davė, kas sėdėjo čia

Pragrojimas

 

Kokie platūs toliai, kokie svaigūs aukščiai

Kad sparnams išaugus, daros neramu

Kokie platūs toliai, kokie svaigūs aukščiai

Kad sparnams išaugus, daros neramu

 

Pragrojimas

 

Stovi namelis ant vištos kojos

Kaip tiktai noriu taip ir sukioju

Stovi namelis ant vištos kojos

Kaip tiktai noriu taip sugalvoju

 

Šala la laila.

 

Pragrojimas

 

Stovi namelis ant vištos kojos

Kaip tiktai noriu taip ir sukioju

Stovi namelis ant vištos kojos

Kaip tiktai noriu taip sugalvoju

 

 

Pragrojimas

 

Gvazdikų raudonų, priskynusi puikių

Vėlyvą vakarą davei man tu

 

Tą naktį sapnavau  raudonus gvazdikus

Gvazdikų raudonų žiedų žiedai

Tą naktį sapnavau  raudonus gvazdikus

Gvazdikų raudonų žiedų žiedai

 

Pragrojimas

 

Sapnavosi man vis, mergaitė ta keista

Graži kaip pasaka ir kaip daina

 

Kankino vis mane svajonė apvilta

Ugningai degino akių liepsna

Kankino vis mane svajonė apvilta

Ugningai degino akių liepsna

 

Pragrojimas

 

 

Sapnavosi man vis, kad lyg nuvargusi

Ji glaustūs prie peties, švelniai švelniai

 

Ir tą mergaitę aš akim ugningomis

Gvazdikus skinančią myliu seniai

Ir tą mergaitę aš akim ugningomis

Gvazdikus skinančią myliu seniai

 

Pragrojimas

 

Ko nuvyto gėlė kurią man dovanojei

Ko nutilo daina, prieš daug metų dainuota

 

Lauksiu, aš tavęs po auksiniais beržais

Tu ateik, mano miela ateik

Lauksiu, aš tavęs po auksiniais beržais

Tu ateik, mano miela ateik

 

Pragrojimas

 

Be tavęs nuobodu, be tavęs neužmiegu

Krinta lapai beržų, ašarėlės man rieda

 

Lauksiu, aš tavęs po auksiniais beržais

Tu ateik, mano miela ateik

Lauksiu, aš taves po auksiniais beržais

Tu ateik, mano miela ateik

 

Pragrojimas

 

Mėnuo šviečia blankiai, rudenėlis greit bėga

O ateik miela čia, nuramink mano sielą

 

Lauksiu, aš tavęs po auksiniais beržais

Tu ateik, mano miela ateik

Lauksiu, aš tavęs po auksiniais beržais

Tu ateik, mano miela ateik

 

Pragrojimas


Leisk man tave išbučiuoti ( Popuri )

Ir leisk man tave išbučiuoti, leisk man tave pamyluot

Širdžiai gėles dovanoti Ir serenadas dainuot
Vėjas mus meilei pritartų, Mėnuo per naktį žibės
Ir leisk man tave išbučiuoti Leisk man tave pamylėt

O aš norėčiau Jei aš galėčiau Slapta išvesti Tave ant salos
Kur visur saulė, Aplinkui jūra Ir tu tik man Priklausai visados

Ir Leisk man tave išbučiuoti, leisk man tave pamyluot

Širdžiai gėles dovanoti Ir serenadas dainuot
Vėjas mus meilei pritartų, Mėnuo per naktį žibės
Ir leisk man tave išbučiuoti Leisk man tave pamylėt

Kur gėlės žydi Laukai žaliuoja Aplinkui palmės Gamta tik viena
Surasti noriu, Ten mūsų laimę, Aš vis galvoju, Kur yr ta sala

Ir Leisk man tave išbučiuoti, leisk man tave pamyluot

Širdžiai gėles dovanoti Ir serenadas dainuot
Vėjas mus meilei pritartų, Mėnuo per naktį žibės
Ir leisk man tave išbučiuoti Leisk man tave pamylėt

Ir Leisk man tave išbučiuoti, leisk man tave pamyluot

Širdžiai gėles dovanoti Ir serenadas dainuot
Vėjas mus meilei pritartų, Mėnuo per naktį žibės
Ir leisk man tave išbučiuoti Leisk man tave pamylėt

Tu nedalink gėlių spalvotų ir man vainiko nebepink

Nebėr širdy sapnų svajotų ir tu manęs jais nevadink

Nebekuždėk kaip džiaugsmo rytas, kad meilės trokšti amžinos

O, mieloji gėlėm dabinta, tavęs širdis jau nežinos

 

Mus meilė paliko, Meilė mus,

Mums ašaros krito, ašaros mums

Kaip rytmečio rasos, rytmečio rasos

Nuo lapų žalių, nuo lapų žalių

 

 

Mus meilė paliko, Meilė mus,

Mums ašaros krito, ašaros mums

Kaip rytmečio rasos, rytmečio rasos

Nuo lapų žalių, nuo lapų žalių

 

Tu užgesink tik man svajones, širdies skausmai, galva nutils

Aš nuo to myliu tik klajones ir tu manęs joms negrasink

Tu nedalink gėlių spalvotų ir man vainiko nebepink

Nebėr širdy sapnų svajotų ir tu manęs jais nevadink
Mus meilė paliko, Meilė mus,

Mums ašaros krito, ašaros mums

Kaip rytmečio rasos, rytmečio rasos

Nuo lapų žalių, nuo lapų žalių

 

 

Mus meilė paliko, Meilė mus,

Mums ašaros krito, ašaros mums

Kaip rytmečio rasos, rytmečio rasos

Nuo lapų žalių, nuo lapų žalių

 

Pragr.

 

Mus meilė paliko, Meilė mus,

Mums ašaros krito, ašaros mums

Kaip rytmečio rasos, rytmečio rasos

Nuo lapų žalių, nuo lapų žalių

 

Mus meilė paliko, Meilė mus,

Mums ašaros krito, ašaros mums

Kaip rytmečio rasos, rytmečio rasos

Nuo lapų žalių, nuo lapų žalių
Pragr.

 

Mes prie Nemuno užaugę, mylim savo miestą Kauną

Nieks tikriausiai neužpyks, Kaunas – Lietuvos širdis

 

Žemyn upe, žemyn upe valtis plaukia palengva žemyn upe

Žemyn upe, žemyn upe valtis plaukia palengva žemyn upe

 

Pragr..

 

Vos tik vasara ateina, mes kelionėj traukiam dainą

Ir su linksma saulute – Žemyn upe

 

Žemyn upe, žemyn upe valtis plaukia palengva žemyn upe

Žemyn upe, žemyn upe valtis plaukia palengva žemyn upe

 

Gyvenimas mūsų toksai atlydys, mes esam mėšlyno karaliai

Andento, Miljero, tai mums nusišikt kol turime drato lig valiai

 

Gyvenimas mūsų toksai atlydys, mes esam mėšlyno karaliai

Andento, Miljero, tai mums nusišikt kol turime drato lig valiai

 

 

Pragr.

 

Gyvenimas mūsų toksai atlydys, mes esam mėšlyno karaliai

Andento, Miljero, tai mums nusišikt kol turime drato lig valiai

 

Gyvenimas mūsų toksai atlydys, mes esam mėšlyno karaliai

Andento, Miljero, tai mums nusišikt kol turime drato lig valiai

 

 

Negaliu pamiršti niekaip tavo mėlynų akių

Naktį nesapnuoti nekaliu, negaliu

 

Kartais rodos tu sugrįši rytą pievų takeliu

Bet tuo patikėti negaliu, negaliu.

 

Negaliu, negaliu, negaliu, negaliu,

Bet tuo patikėti negaliu, negaliu

 

Negaliu, negaliu, negaliu, negaliu,

Bet tuo patikėti negaliu, negaliu

 

O aplinkui kiek mergaičių ir žavingų ir gražių

Bet tavęs išskirti negaliu , negaliu

 

Nežinau ką man daryti su tavim ir su savim

Bet tavęs palikti negaliu, negaliu

 

Negaliu, negaliu, negaliu, negaliu,

Bet tuo patikėti negaliu, negaliu

 

Negaliu, negaliu, negaliu, negaliu,

Bet tuo patikėti negaliu, negaliu

 

Pragr.

 

Negaliu, negaliu, negaliu, negaliu,

Bet tuo patikėti negaliu, negaliu

 

Negaliu, negaliu, negaliu, negaliu,

Bet tuo patikėti negaliu, negaliu

Skaitome gėlėtą pievų knygą Ašarų pribarstom kaip rasų

Aš sakau nupinsiu tau vainiką  Ir uždėsiu ant gelsvų kasų .

Aš sakau nupinsiu tau vainiką  Ir uždėsiu ant gelsvų kasų .

Tu sakau dabar tikra princesė Tavo galvą puošia karūna

Ir ant beržo kelmo atsisėdus Tartum soste būsi amžina.

Ir ant beržo kelmo atsisėdus Tartum soste būsi amžina.

Pragr.

Aš sakau princesė būsiu geras, Geras tavo draugas juokdarys

Kai atveš jaunikį paukščių dvaras Aš jo neileisiu pro duris.

Kai atveš jaunikį paukščių dvaras Aš jo neileisiu pro duris.

O kai jis tave išveš iš rūmų, Paskutinį kartą prie tavęs

Atsisėdęs mirsiu iš linksmumo, Plyš širdis per tavo vestuves.

Atsisėdęs mirsiu iš linksmumo, Plyš širdis per tavo vestuves.


Vasaros Naktis

Pasklido gėlės plačiai po pievas,

Laukus išmynė margai – Tai vasara

Širdis lyg smuikas užburtas virpa

Ir groja pievoj žiogai – Juk tai vasara

 

Reikėjo tarti nors vieną žodį

Ir meilė grįžtų atgal – Ir aš sakau

Leisk paskutinį kart pajausti

Viską kas ilgesingai man primins tave, tik tave

 

Vasaros naktis – tai trumputė laimė

Vasaros naktis – kur pradingo baimė

Ir skęstu gelmėj aš žvaigždėtoj tavų akių

Manam glėby apsvaigus virpi tu

 

Vasaros naktis – supa mūsų valtį

Vasaros naktis – jaučia tavo šaltį

Kaip visa tai dabar toli, Likome svetimi

Kaip visa tai dabar toli, Likome svetimi

 

Mano laivas virš meilės marių

Sapnuos klajoja ilgai – kaip vasara

Ruduo praėjo ir snaigės krenta

Tavęs sulaukus tiktai – vėl bus vasara

 

O gaila šventė, seniai praėjo

Nubėgo šuoliais tolyn ir aš sakau

Leik paskutinį kart pajausti

Viską kas ilgesingai man primins tave, tik tave

 

Vasaros naktis – tai trumputė laimė

Vasaros naktis – kur pradingo baimė

Ir skęstu gelmėj aš žvaigždėtoj tavų akių

Manam glėby apsvaigus virpi tu

 

Vasaros naktis – supa mūsų valtį

Vasaros naktis – jaučia tavo šaltį

Kaip visa tai dabar toli, Likome svetimi

Vasaros naktis – tai trumputė laimė

Vasaros naktis – kur pradingo baimė

 

Kaip visa tai dabar toli, Likome svetimi

Kaip visa tai dabar toli, Likome svetimi

 


Daugiau fonogramų rasite pasirinę konkretų atlikėją šoniniame meniu >>>