Vytautas Šiškauskas

Jau paskelbta 656 fonogramų

Ką gegutė iškukavo (padarytos tonacijos gm, am ir hm)

Mums gegutė seniai iškukavo,
Šimtą metų širdy kiekvienoj.
Daug pavasarių jau iškeliavo,
Bet jaunystė dar liko dainoj.

Stok šalia mano senas bičiuli,
Glauskim petį tvirčiau prie peties.
Metų kalną įveikti didžiulį,
Mums draugystė ir dainos padės.
Mums draugystė ir dainos padės.

Mums gegutė visiems iškukavo,
Šimtą metų širdy kiekvienoj.
Patikėkit, jinai nemelavo,
Nes jaunystė dar skamba dainoj


Gaila

Tu sudegink, suplėšyk tuos laiškus
Aš gailiuosi, kad juos parašiau
Ar tie žodžiai tau buvo neaiškūs ?
Ar nearmeni, ko aš prašiau ?

O žadėjai, kiek daug prižadėjai
Ir prisiekei mylėti mane
Gaila, viską nusinešė vėjai
Gaila, viskas pradingo sapne.

Gaila, viską nusinešė vėjai
Gaila, viskas pradingo sapne
Gaila, viską nusinešė vėjai
Gaila, viskas pradingo sapne.

Liko skausmas ir nerimas liko
Neišplėši tu jų iš širdies
Man taip gailiai žuvėdros sukliko
Prisilietus sparnu prie peties.

Ir einu aš pakrantėmis vienas
Vėjas degina širdį ugnim
Su manim mano naktys ir dienos
Čia kol kas dar ir tu su manim.

Pried. Pragrojimas. Priedainis
Pradingo sapne


Akimirkos

Vasaros saulė sutvisko ant rudeninių gėlių
Ir atminties obeliskų, rymančių miegu giliu.
Žvilgsnis staiga palydėjo ryto vienplaukė daina
Ir lyg styga suskambėjo žavesio tyro pilna.

Ak tos akimirkos žavios, jų slėpinių šiluma
Gesta kaip vakaro žaros, gyvos kaip meilė pirma.
Ak tos akimirkos žavios jų slėpinių šiluma
Gesta kaip vakaro žaros, gyvos kaip meilė pirma.

Pragrojimas

Spruko ruduo susigūžęs, dingo iš mano širdies
Jam dėl jaunystės gegužis šokiui šį vakarą kvies
Lik, neskubėk grįžt į sapną, dar pasibūk, padainuok
Žvilgsnį lyg žiedlapį kvapnų, dar sykį padovanok.
Ak tos akimirkos žavios, jų slėpinių šiluma
Gesta kaip vakaro žaros, gyvos kaip meilė pirma.
Ak tos akimirkos žavios jų slėpinių šiluma
Gesta kaip vakaro žaros, gyvos kaip meilė pirma.

Pragrojimas

Vasaros saulė sutvisko ant rudeninių gėlių
Ir atminties obeliskų, rymančių miegu giliu.
Ak tos akimirkos žavios, jų slėpinių šiluma
Gesta kaip vakaro žaros, gyvos kaip meilė pirma.
Ak tos akimirkos žavios jų slėpinių šiluma
Gesta kaip vakaro žaros, gyvos kaip meilė pirma.

Ak tos akimirkos žavios


Žvaigždė

Sako, jog kiekvienas savo žvaigždę turim
Tik tarp milijonų jos mes neįžiūrim
Tik nerandam žodžio, tik nerandam tako
Kad kiekvienas savo žvaigždę turim, sako

Jeigu ją surasčiau
Jeigu ją turėčiau
Kaip akis tavąsias
Dangų pražiūrėčiau

Kuo man patikėti, kaip man ją surasti
Kaip tą begalinį dangų man suprasti
Sako, jog kiekvienas savo žvaigždę turim
Tik tarp milijonų jos mes neįžiūrim

Jeigu ją surasčiau
Jeigu ją turėčiau
Kaip akis tavąsias
Dangų pražiūrėčiau


Medžioklė baigiasi

Mėgstu medžiot su draugais, laukiu kol savaitgalis ateis
Lovoje šuva-pėdsekys, dreba miške gudrus žvėris
Bet atsitinka visaip, tenka tuščiomis namo pareit
Būna juodžiausių dienų, kai nėra nei briedžių nei šernų
Medžioklė baigėsi ir vyrai kalbasi, tiek daug progų vėl praleistų
Jei netaikli akis, esi nekoks šaulys, geriau važiuok žvejoti tu
Medžioklė baigėsi ir vyrai kalbasi, tiek daug progų vėl praleistų
Jei netaikli akis, esi nekoks šaulys, geriau važiuok žvejoti tu
Vyrai sustojo ratu, kyla vėl bokalai – daug kalbų
Snaudžia pajuodus giria, džiaugias girioj žvėrys o lia lia
Šiandien laimikis nekoks, šaudyti iš naujo reiks išmokt
Kai kitas kartas vėl bus, mes ragais papuošime namus
Medžioklė baigėsi ir vyrai kalbasi, tiek daug progų vėl praleistų
Jei netaikli akis, esi nekoks šaulys, geriau važiuok žvejoti tu
Medžioklė baigėsi ir vyrai kalbasi, tiek daug progų vėl praleistų
Jei netaikli akis, esi nekoks šaulys, geriau važiuok žvejoti tu
Laukia šeima alkana, laukia ir uošviai ir žmona
Baigės medžioklė seniai, sveiki vėl liko lapės ir vilkai
Aš į namus sugrįžtu, koją paskui koją vos velku
Šautuvas spaudžia pečius, namuose vėl tikras karas bus
Medžioklė baigėsi ir vyrai kalbasi, tiek daug progų vėl praleistų
Jei netaikli akis, esi nekoks šaulys, geriau važiuok žvejoti tu
Medžioklė baigėsi ir vyrai kalbasi, tiek daug progų vėl praleistų
Jei netaikli akis, esi nekoks šaulys, geriau važiuok žvejoti tu


Kanarėle

Kanarėle, paukšteli mielas,

Tu man pašvilpauk, pradžiugink sielą

Kanarėle, pasaulis mažas,

Tiek daug merginų ir visos gražios.

 

1. Pačiulbėk joms tyliai tyliai

Užburtos nakties serenada,

Kai alyvų kvapas verčia mirt

Nuo meilės kaip iš bado.

O gyvenimas vis eina,

Eina taip, kad jo nesimato.

Tik alyvų kvapas verčia mirt

Nuo meilės kaip iš bado.

 

PR. Kanarėle, primink man vardą,

Tos kur mano likimą bando

Kanarėle, primink man dainą,

Ji kaip laimė neturi kainos.

 

2. Mano kanarėlė – ji viena

Mažam narvely

Ji čiulba ulba per dienas,

Į laisvę skrist negali.

Mano kanarėle mes abu

Labai panašūs,

Dainuojam apie meilę sau

Vieni, nors nieks neprašo.

 

Pragr. 8 taktai

 

PR. Kanarėle, balseli mielas,

Tave išgirdus suvirpa siela

Kanarėle, dainų paukšteli

Pas mano meilę parodyk kelią.

 

2.


Man reik tavęs

Man reik tavęs, kaip žemei reikia saulės

Man reik tavęs, kaip sodui reik žiedų

Man be tavęs, krūtinėj stingsta kraujas

Ir niekur, niekur laimės nerandu

 

Padovanok, nors mažą džiaugsmo lašą

O šypseną, įteik be paslapčių

Be jos kasdien, man žemėj vietos maža

O danguje, aš nematau žvaigždžių

Be jos kasdien, man žemėj vietos maža

O danguje, aš nematau žvaigždžių

 

 

Man reik tavęs, kaip žemei reikia saulės

Man reik tavęs, kaip sodui reik žiedų

Man be tavęs, krūtinėj stingsta kraujas

Man reik tavęs, kaip žemei reikia saulės

Man reik tavęs, kaip sodui reik žiedų

Man be tavęs, krūtinėj stingsta kraujas

 

Nušvis vaivorykštės skara rasota

Buk saulės pranašu šviesios lemties

Atnešk man dainą, niekad nedainuota

Ir grandines ant mylinčios širdies

 

Ateik, ateik, pavasariui nušvitus

Ateik, ateik, kai saule įdienos

Ateik rudens lietum rasota rytą

Ar kai šiluos, sprangi tyla žiemos

 

Man reik tavęs, kaip žemei reikia saulės

Man reik tavęs, kaip sodui reik žiedų

Man be tavęs, krūtinėj stingsta kraujas     ( ir niekur laimės nerandu )

Man reik tavęs, kaip žemei reikia saulės

Man reik tavęs, kaip sodui reik žiedų

Man be tavęs, krūtinėj stingsta kraujas

 

Man reik tavęs, kaip žemei reikia saulės

Man reik tavęs, kaip sodui reik žiedų

Man be tavęs, krūtinėj stingsta kraujas    ( ir niekur laimės nerandu )

Man reik tavęs, kaip žemei reikia saulės

Man reik tavęs, kaip sodui reik žiedų

Man be tavęs, krūtinėj stingsta kraujas

 

 

 

 


Undinė

Ilsis šeimos galva, vasara kopos undinė

Akys konjako spalva, visa žalsvai blondinė

Supasi jūra melsva, džazo ritme kokteiliais

Ieško šeimos galva, vos ne pirmosios meilės

 

Rūmai gamtos žali, čia atvilioja undinė

Proto netekt gali, ypač jei ji blondinė

Rūmai gamtos žali, čia atvilioja undinė

Proto netekt gali, ypač jei ji blondinė

 

Pragr.  ( Lalalala la la laa, lalalala la la lėė,  lalalala la la laa)

Moduliacija +2

Jeigu konjakp spalvos akys kaip jūra skandina

Liki brolau be galvos, bet pasigauki undinę

Bus ji puiki dovana uošvei, vaikams ir žmonai

Vasara tartum diena, greit jau nuskęs jūra visom

 

Rūmai gamtos žali, čia atvilioja undinė

Proto netekt gali, ypač jei ji blondinė

Rūmai gamtos žali, čia atvilioja undinė

Proto netekt gali, ypač jei ji blondinė

 

Moduliacija +1

Pragr.

O o o o o…

Rūmai gamtos žali, čia atvilioja undinė

Proto netekt gali, ypač jei ji blondinė

Rūmai gamtos žali, čia atvilioja undinė

Proto netekt gali, ypač jei ji blondinė

ypač jei ji blondinė

ypač jei ji blondinė


Mūsų čia žemė

Tūkstančius metų jau Baltija glosto
Gintaro krantą šalies Lietuvos
Mano garbė ji ir mano ji uostas
Mano tvirtovė ant Vilniaus kalvos

Ežerų akimis tu į tolį žvelgi
Kur Nemunas pievomis plaukia
Čia kalena gandrai prie sodybų margi
Ir akys paklydusių laukia

Turim kiekvienas po spindulį šiltą
Taką, išmintą į bočių kapus
Tautinę juostą, istorijos pintą
Mūsų čia žemė ir buvo, ir bus

Ežerų akimis tu į tolį žvelgi
Kur Nemunas pievomis plaukia
Čia kalena gandrai prie sodybų margi
Ir akys paklydusių laukia


Menu visus

Ar meni gyvenimo pradžią
Šiltą vėją, kurs kėlė bures
Kai saulė veidus nudažė
Kai laivas kirto bangas

Žuvėdros kelią mums rodė
Ir lauke graži ateitis
Kai lūpos, akys bylojo
Širdžių neišskirs net mirtis
Kai lūpos, akys bylojo
Širdžių neišskirs net mirtis

Menu visus, kas nebijojo
Jokių skandinančių bangų
Menu visus, kurie nuėjo
Savu nepramintu taku

Menu skandinusius kartėlį
Įveikusius aukščiausias viršūnes
Menu visus kurie mylėjo
Kurie dar myli ir mylės

Menu visus kurie mylėjo
Kurie dar myli ir mylės

Tik vakaras leidosi baltas
Ant žaizdų lyg aitrioji druska
Nežinojo niekas, kas kaltas
Kas kodėl turi žūt ir už ką

O laivelis bučiavo krantus
Šaltos vėtros vis plėšė bures
Karčiąsias tiesas jos atvėrė
Kad jūrų vanduo toks sūrus
Karčiąsias tiesas jos atvėrė
Kad jūrų vanduo toks sūrus

Menu visus, kas nebijojo
Jokių skandinančių bangų
Menu visus, kurie nuėjo
Savu nepramintu taku

Menu skandinusius kartėlį
Įveikusius aukščiausias viršūnes
Menu visus kurie mylėjo
Kurie dar myli ir mylės

Menu visus kurie mylėjo
Kurie dar myli ir mylės

 

 


Nekaltinkit manęs

O kaip dažnai sapne žuvėdros klylia
O kaip dažnai aš vis tave menu
Galbūt visai nebuvom susitike
Galbūt visai nebuvo tų dienų

Krantan tik jūra nešė savo smėlį
Tik skruostus vilgdė jos banga sūri
Ko tavo žodžiai širdį taip sugėlė
Ko taip per sapną į mane žiūri
Ko tavo žodžiai širdį taip sugėlė
Ko taip per sapną į mane žiūri
Pried.
Ir aš tylėjau priblokštas tylėjau
Tavęs ant kranto tos trumpos nakties
Nekaltinkit manęs pušie ir vėjau
Prigluski dar prie vienišo peties

Ir aš tylėjau priblokštas tylėjau
Tavęs ant kranto tos trumpos nakties
Nekaltinkit manęs pušie ir vėjau
Prigluski dar prie vienišo peties

Pragrojimas

Gal nemokėjau daug ko pasakyti
Gal tąsyk žodžių buvo per mažai
Žydri lašai bangom iš tolo šyti
Akis užliejo tau žydri lašai

Aš noriu vėl tave sapne regėti
Kol dar naktis kol žvaigždės už langų
Abudu esam jūros užkerėti
Svaigaus ošimo ir žydrų bangų
Abudu esam jūros užkerėti
Svaigaus ošimo ir žydrų bangų
Pried.
Ir aš tylėjau priblokštas tylėjau
Tavęs ant kranto tos trumpos nakties
Nekaltinkit manęs pušie ir vėjau
Prigluski dar prie vienišo peties

Ir aš tylėjau priblokštas tylėjau
Tavęs ant kranto tos trumpos nakties
Nekaltinkit manęs pušie ir vėjau
Prigluski dar prie vienišo peties

Na nana nana na nana nana na nana
Nekaltinkit manęs pušie ir vėjau
Prigluski dar prie vienišo peties
Prigluski dar prie vienišo peties


Vaikystės žemė

ČIA KVEPIA PRAEITIS KAIP SENŲ PIRKIŲ DŪMAI
GIMTŲ NAMŲ ŠNEKA-ČIRENA VYTŪRYS
PAGLOSTAU ŽIEMKENTĖLĮ-UŽEINA TOKS GERUMAS
PAGLOSTYTUM IR SLENKSTĮ IR PRAVIRAS DURIS

NORĖČIAU VĖL GYVENTI PO ŠIUO DANGUM IR SODAIS
SU VĖJINIAIS MALŪNAIS NUTILUSIAIS SENIAI

+1

ČIA KVEPIA PRAEITIS KAIP SENŲ PIRKIŲ DŪMAI
GIMTŲ NAMŲ ŠNEKA-ČIRENA VYTŪRYS
PAGLOSTAU ŽIEMKENTĖLĮ-UŽEINA TOKS GERUMAS
PAGLOSTYTUM IR SLENKSTĮ IR PRAVIRAS DURIS

PRIED: 2K.

pragrojimas

PRIED: 2K.

TIRŠTA ŠVIESI MIGLA VIRŠ EŽERO ATRODO
LYG LAUMIŲ IŠVELĖTI LININIAI MARŠKINIAI
LYG LAUMIŲ IŠVELĖTI LININIAI MARŠKINIAI


Su gimtadieniu

Tas amžinas laikas pažvelgs į akis,
Gimtadienio šventė atėjo.
Čia liesis šampanas ir tostus sakys,
Varpais taurės vėl suskambėjo.
Čia liesis šampanas ir tostus sakys,
Varpais taurės vėl suskambėjo.

Su gimtadieniu
Su gimtadieniu
Linkime tau, linkime tau
Namų be dūmų

Su gimtadieniu
Su gimtadieniu
Sakome tau, linkime tau
Namų be dūmų
Mes linkim sveikatos ir laimės kartu
Tau ranką paspaus mūsų rankos.
Apglėbę viens kitą stovėsim ratu,
Skambės tau melodijos brangios.
Apglėbę viens kitą stovėsim ratu,
Skambės tau melodijos brangios.

Su gimtadieniu
Su gimtadieniu
Linkime tau, linkime tau
Namų be dūmų

Su gimtadieniu
Su gimtadieniu
Sakome tau, linkime tau
Namų be dūmų
(x2)
Valio valio valio valio vaaa,
Valio valio valio valio vaaa,
Valio valio valio valio valioooooo…
(x2)


Lietuva (Mūsų kaimas)

Nebelinksmas mūsų kaimas,
Nebemokame dainuot,
Nebesirenka kaimynai
Pas kitus pavakarot.

O anksčiau tai bičiuliavos,
Šventes švęsdavo kartu,
Ūsus merkdavo į alų,
Geso lempa nuo kalbų.

Lietuvos laukai skambėjo
Šienapjūtėj nuo dainų,
Sūrus prakaitas varvėjo –
Širdžiai gera ir smagu.
(x2)

Degdavo smagiai lyg ryto
Joninių aukšti laužai,
O Sekminės apkaišytos
Puošėsi žaliais beržais.

Lietuva – artojų žemė,
Žemė protėvių darbščių,
Ant plataus Europos kelio
Nepamirškim papročių.

Lietuvos laukai skambėjo
Šienapjūtėj nuo dainų,
Sūrus prakaitas varvėjo –
Širdžiai gera ir smagu.


Laikui

1.Išbarsčiau aš tave iššvaiščiau,
Nežinojau, kad tu mano turtas.
Tik dabar tik dabar pamačiau,
Kad ne tu man o aš tau sukurtas.
Tik dabar tik dabar pamačiau,
Kad ne tu man o aš tau sukurtas.

2.Nieks surinkt jau tavęs negalės,
Kaip lietaus kaip smiltelių kaip vėjo.
Praraja vis gilės ir gilės,
Negražinsi jau to kas praėjo.
Praraja vis gilės ir gilės,
Negražinsi jau to kas praėjo. ( pauzė)
PRIEDAINISx2
Bus dar vasarų bus dar žiemų,
Bet trumpės ir trumpės tos sekundės,
Šauks keliai dar mane iš namų,
Dar tikėjimas gundys ir gundys.
Prgr.
3.Mano laike kodėl toks esi,
Kad tavęs čia suprasti neleista,
Begaliniam kelių ilgesį,
Man taip skaudžiai beprotiškai keista.
Begaliniam kelių ilgesį,
Man taip skaudžiai beprotiškai keista.
PRIEDAINISx4
Bus dar vasarų bus dar žiemų,
Bet trumpės ir trumpės tos sekundės,
Šauks keliai dar mane iš namų,
Dar tikėjimas gundys ir gundys. (po 2 kartų pauzė)

Dar tikėjimas gundys ir gundys.


Juoda Naktis

Juoda naktis , užmigo jau visi , tik drebina šiaurys skardinį stogą
Bandau atspėt , ką tu dabar veiki , ar tau dar be manęs nenusibodo
O ten lauke pavasaris nuožmus ir verkia katės po kaimyno langu

Man negana tavęs telefonu , man norisi tave paliesti rankom
Man negana tavęs telefonu , man norisi tave paliesti rankom

Aš negaliu užmigt todėl rūkau , tarp dūmų vien apie tave galvoju
Žiūriu pro langą , nieko nematau , o akyse vaidenas tavo kojos
Ir pro visus nematomus vartus , galėčiau prasiveržti aš kaip tankas

Pr.

Kur tu dabar , o gal tu ne viena ir kiekviena sekundė tarsi nuodas
Man nemiela ekrano žydruma , juoda naktis ir mintys mano juodos
O ten lauke pavasaris nuožmus ir katys verkia po kaimyno langu

Pr.2x


Daugiau fonogramų rasite pasirinę konkretų atlikėją šoniniame meniu >>>