Roma Mačiulytė

Jau paskelbta 656 fonogramų

Metų šventė

Daug metų jau praėjo kai čia daina skambėjo,
Kai giminės kaimynai susėsdavo ratu.
Vis bėgam nesustojam ir net nepagalvojam,
Kaip gera būtų vėl mums susieit kartu.

Tikriausiai mus veidai jau pasikeitę
Bet šiandien mes pamirškime metus
Tiek laiko nesėdėjom ir vis po vieną ėjom
Tad šitą šventę švęskime kartu.

Visi drauge pakelkim taurę vyno
Už tuos metus ,ir tuos senus draugus
Už tuos, kurie mylėjo, gyveno ir tikėjo,
Už tuos, kurių jau niekad tarp mūsų nebebus.

Už žilą galvą ir jaunystės gėlę
Ir už metus, kur liko praeity
Už tai, kad pagaliau mes kartu vėl susiėjom
Ir smagūs mus tėveliai ratelio vidury.

Čia marčios, sesės, broliai ir dar tvirti senoliai
Linguoja smagią dainą -net sudreba langai
Seneliai kelia koją, anūkai rankom ploja
Seniai tokiu linksmybių nematė šie namai .

Tikriausiai mus veidai lengvai įkaitę
Alutis savo daro ir gana .
Kartu dar pasidžiaukim, kad šventės šios sulaukėm
Ir dar linksmiau te nuskamba daina.

Visi drauge pakelkim taurę vyno
Už tuos metus ,ir tuos senus draugus
Už tuos, kurie mylėjo, gyveno ir tikėjo,
Už tuos, kurių jau niekad tarp mūsų nebebus.

Už žilą galvą ir jaunystės gėlę
Ir už metus, kur liko praeity
Už tai, kad pagaliau mes kartu vėl susiėjom
Ir smagūs mus tėveliai ratelio vidury.

Pragrojimas

Visi drauge pakelkim taurę vyno
Už tuos metus ,ir tuos senus draugus
Už tuos, kurie mylėjo, gyveno ir tikėjo,
Už tuos, kurių jau niekad tarp mūsų nebebus.

Už žilą galvą ir jaunystės gėlę
Ir už metus, kur liko praeity
Už tai, kad pagaliau mes kartu vėl susiėjom
Ir smagūs mus tėveliai ratelio vidury.

Už tai, kad pagaliau mes kartu vėl susiėjom
Ir smagūs mus tėveliai ratelio vidury.
Ir smagūs mus tėveliai ratelio vidury.

 


Klastūnė

Į jūrą saulė leidžias – vakarėja,
Taip tylą naktis glosto bangomis,
Vilioja gatvių šurmulys ir vėjas,
Klastūnes kviečia meilei naktimis.

Per naktį daužo bangos jūros krantą
Palieka vėjo pėdos vandeny
Aš priglaudžiu smėlėtą tavo ranką
Nes tikras jausmas virsta praeitim.

Mano žodžiai buvo juokas paiko vėjo
Išdavystę šią beprotišką atleisk,
Nors dar vakar savo meilę tau žadėjau,
Tu širdies klastūnės nuodėmių neteisk.

Lyg ryto mano klastą apkabinęs,
Kol siautė vėjas tavo mintimis
Klastojo meilės giesmę prirakinęs
Ir žaidė apgavystę širdimi.

Mano žodžiai buvo juokas paiko vėjo
Išdavystę šią beprotišką atleisk,
Nors dar vakar savo meilę tau žadėjau,
Tu širdies klastūnės nuodėmių neteisk.

Pragrojimas.

Kai saulė ligi auštant patekėjo
Liepsnojo mūsų mintys žaroje
Išnyko šaltas veidas niekadėjo
Netyčia radom meilę klastoje.

Mano žodžiai buvo juokas paiko vėjo
Išdavystę šią beprotišką atleisk,
Nors dar vakar savo meilę tau žadėjau,
Tu širdies klastūnės nuodėmių neteisk.

Mano žodžiai buvo juokas paiko vėjo
Išdavystę šią beprotišką atleisk,
Nors dar vakar savo meilę tau žadėjau,
Tu širdies klastūnės nuodėmių neteisk.

 


Pakartok dar kartą

Šviečiant mėnesienai, kai sutikau tave
Tikėjau savo laimės valanda.
O gal buvai tu mano sapnuose,
Gražus miražas.

Tavo saldūs žodžiai man tirpo širdyje
Tavo juodos akys degino mane.
Nejaugi ta lemtis, mūsų meile
Vėl užvers duris.

Pakartok dar karta, musu meiles vardą
Su daina mane į kelia palydėk.
Ir grįžtant laukti pažadėk.
Pakartok dar karta, mūsų meiles vardą
Šią melodija į širdį man įdėk
Ir gero vėjo palinkėk.

Greit nubus jau rytas, naktis tokia trumpa
Jau arti issiskyrimo valanda.
Istarsiu paskutini kart sudie,
Lemties neteiskim.

Tavo bučinys mano lūpas tuoj palies
Tu neverk nesigraudink mana širdie.
Aš būsiu jau toli, kai nuo ryto saulė patekės

 


Grįžtu namo

Grįžtam į praeitį paukščio sparnais,

Išbraidę klaidžiausius takus

Ten mūsų laukia gimtieji namai,

Toks širdžiai kampelis brangus

 

Grįžtu namo gimtais pažystamais takeliais

Tik šilą, mamą noriu švelniai apkabint

Atleisk paklydėlei, paguosk mane tėveli

Ir savo žodžiais mano sielą nuramink

 

Gera vaikystėn sugrįžt nors trumpam,

Kur lakstėm po kiemą basi

Rytoj iš namų vėl išeisim ilgam ,

Jus liksit gyvent viltimi

 

Grįžtu namo gimtais pažystamais takeliais

Tik šilą, mamą noriu švelniai apkabint

Atleisk paklydėlei, paguosk mane tėveli

Ir savo žodžiais mano sielą nuramink

 

Tu mane vėl kaip kadais priglausk ir paklausk

Kur buvau, kaip gyvenau ?

 

Grįžtu namo gimtais pažystamais takeliais

Tik šilą, mamą noriu švelniai apkabint

Atleisk paklydėlei, paguosk mane tėveli

Ir savo žodžiais mano sielą nuramink

 

Ir savo žodžiais mano sielą nuramink


Daugiau fonogramų rasite pasirinę konkretų atlikėją šoniniame meniu >>>