Jampolskis ir Irūna

Jau paskelbta 656 fonogramų

Neo ir Lietuvos žvaigždės – Nepaskutinį kartą susitikom

Ar tu pameni, kai mes paskutinį sykį laukėm,
Apkabinę tuščią nerimą, kol pasibaigs diena.
Ar dar pameni naktis, tas kurias praleidom vėjais,
Mūsų skubantis gyvenimas.

Nepaskutinį kartą susitikom,
Nepaskutinę saulę pasitikom.

Ar tu pameni akis, kuriose nedingo meilė,
Horizontuose ištirpdavo sunkiausia valanda.
Ar tu pameni draugus, kai savaitgaliui atėjus,
Nesirinkome pavasariu ir šėldavom drauge.

Jei kada nors nespėtume ramiai pasikalbėti,
Jei nieko neturėtume, jei liautumės tikėt.
Tiesiog paimki telefoną, surinki draugo numerį
Ir pamatysi, palengvės, kol vienas kitą turime.

Nepaskutinį kartą susitikom,
Nepaskutinę saulę pasitikom.
———–
Nepaskutinį kart.
———–
Matau kaip krinta
Paskutiniai lašai,

Pažiūrėk į mus,
Mums priklauso dangus.

Nepaskutinį kartą susitikom,
Nepaskutinę saulę pasitikom
Nepaskutinį kartą susitikom,
Nepaskutinę saulę pasitikom

Nepaskutinį kartą susitikom,
Nepaskutinę saulę pasitikom


Tu neklausk

Kur dingai mano mielas žmogau,
Kokiuos toliuos, keliuos pasiklydai,
Aš labai be tavęs pavargau,
Jau laukimas pavasariu žydi.

Šiltą ranką delne vėl jaučiu
Ir glaudžiuos prie tavęs tarsi vaikas,
Tik nereikia slėpti akių,
Daug ką keičia prabėgantis laikas.

Tu neklausk, tu neklausk, tu neklausk,
Neklausk kuo kančia vardu,
Kai liekame vieni du,
Neklausk, neklausk.

Tu neklausk, tu neklausk, tu neklausk,
Neklausk kuo meilė vardu
Kai liekame vieni du,
Neklausk, neklausk.

Taip šviesu ir ramu širdyje,
Nesinori tikrovėn sugrįžti.
Neišeik dar pabūki šalia,
Jau daugiau mums neduota suklysti.

Priedainis.

Žvelgsiu švelniai tau į akis,
Lūpos tyliai kažką sakys,
O širdy bus gili žaizda,
Kaip jaunystėj, kaip kažkada.

Priedainis.2x


Pikaso su Irūna – Padovanok

Tai paskutinis kartas sau aš kartoju
Ir puikiai suprantu, kad vėl sau meluoju
Nes aš noriu būt, su tavim vis noriu būt.

Žinau nebūsime kartu niekada
Tu dar viena elinė mano klaida,
Bet aš noriu būt, sutavim dar noriu būt.

Padovanok paskutinę naktį
Padovanok saldžias minutes
Tik prisiglausk ir nepaleisk šiąnakt manęs.

Padovanok paskutinę naktį
Padovanok saldžias minutes
Savo glamonėmis tu nužudyk mane.

Bandžiau būt atviras ir tau nemeluoti
Neberašyt žinučių ir ignoruoti,
Bet aš noriu būt, su tavim vis noriu būt.

Nebežinau, kaip man pamiršti tave
Tu tarsi ta negyjanti žaizda
Nes aš noriu būt, su tavim dar noriu būt.

Padovanok paskutinę naktį
Padovanok saldžias minutes
Tik prisiglausk ir nepaleisk šiąnakt manęs.

Padovanok paskutinę naktį
Padovanok saldžias minutes
Savo glamonėmis tu nužudyk mane.

Padovanok paskutinę naktį
Padovanok saldžias minutes
Tik prisiglausk ir nepaleisk šiąnakt manęs.

Pragrojimas

Padovanok paskutinę naktį
Padovanok saldžias minutes
Tik prisiglausk ir nepaleisk šiąnakt manęs.

Padovanok paskutinę naktį
Padovanok saldžias minutes
Savo glamonėmis tu nužudyk mane.

 


Man nereikia vėjo

Aš menu tylias naktis tavo kambary,
O dabar beliko man sutema žiauri.
Tavo žodžiai manyje virpa kaip lietaus lašai,
Audroje naktų pasakyk man tu, ar tu viską pamiršai?

Ar prisimeni tylias vasaros naktis, mėlynas akis?
Prisiminki tu mane rudenio sapne, ryto tyloje.

Man nereikia vėjo, plėšančio rudens lapus,
Reikia tik tavų žodžių ištartų tyloje naktų.
Man nereikia vėjo, lekiančio rudens laukais,
Reikia tik tavų, švelniai paprastų, mėlynų akių.

Ne, nereikia, nekalbėk, nieko nesakyk.
Vėjo gūsis lūpų tavų pas mane atskris.
Ilgesys keistų garsų tyliai skamba manyje.
Nežinau kodėl, jie atgyja vėl mano širdyje.

Man nereikia vėjo, plėšančio rudens lapus,
Reikia tik tavų žodžių ištartų tyloje naktų.
Man nereikia vėjo, lekiančio rudens laukais,
Reikia tik tavų, švelniai paprastų, mėlynų akių.

Ar prisimeni tylias vasaros naktis, mėlynas akis?
Prisiminki tu mane rudenio sapne, ryto tyloje.

Man nereikia vėjo, plėšančio rudens lapus,
Reikia tik tavų žodžių ištartų tyloje naktų.
Man nereikia vėjo, lekiančio rudens laukais,
Reikia tik tavų, švelniai paprastų, mėlynų akių.


Tu ir aš

Dar nesutemus vakarėja
Trumpėja diena
Eikš, pasivaikščiosim alėja
Apgaubki skara

Pabėkim ten, į tylią naktį
Pabūkim dviese, aš ir tu
Aš negaliu tavęs netekti
Aš be tavęs negyvenu

Tu, tu ir aš
Lyg iš nuotraukų senų
Tu, tu ir aš
Ieškom nuodėmės kelių
Tu, tu ir aš
Visada kažkur šalia
Tu, tu ir aš
Tokia Viešpaties valia
Širdis jau nieko neprivalo
Nedėkim vilčių
Aš sušlapau lig siūlo galo
Skubėki, meldžiu

O gal vienos nakties pakaktų
Kad vėl sugrįžt į praeitį
Tegul tik ryto vėjas mato
Kaip trokštu būti su tavim

Tu, tu ir aš
Lyg iš nuotraukų senų
Tu, tu ir aš
Ieškom nuodėmės kelių
Tu, tu ir aš
Visada kažkur šalia
Tu, tu ir aš
Tokia Viešpaties valia

 


Prisėdai šalia

Snaigės leidos ant tavo plaukų,
Šerkšnais dabinos klevai.
Tu pasirodei laiku, nepavėlavai.
Sena obelis pražydo vasario gale-
Turbūt todėl, kad tu prisėdai, prisėdai šalia.
Sena obelis pražydo vasario gale-
Turbūt todėl, kad tu prisėdai, prisėdai šalia.

Suskirdo lūpos lyg vandens ištroškusios bučinių,
Sušalo rankos pasiilgusios glamonių švelnių.
O širdyje vėl kvepia rūtom mano meilė žalia-
Turbūt todėl, kad tu prisėdai, prisėdai šalia.
O širdyje vėl kvepia rūtom mano meilė žalia-
Turbūt todėl, kad tu prisėdai, prisėdai šalia.

Pragr.

+2

Diena prabėgs ir dangų padabins pilnatis,
Išeis pasaulin pasivaikščiot mėlynakė naktis.
Linksmai mirksėsiu jos delne šviesia vilties žvaigždele-
Todėl, kad šiandien Tu prisėdai, prisėdai šalia.
Linksmai mirksėsiu jos delne šviesia vilties žvaigždele-
Todėl, kad šiandien Tu prisėdai, prisėdai šalia.
Todėl, kad šiandien Tu prisėdai, prisėdai šalia.
Todėl, kad šiandien Tu prisėdai, prisėdai šalia.


Daugiau fonogramų rasite pasirinę konkretų atlikėją šoniniame meniu >>>