Jau paskelbta 579 fonogramų

Tavo

Aš šiąnakt būsiu tavo, tavo, tavo, ir vien tik tavo, tavo tavo,
Širdis tau nemelavo ir neapgavo, aš visas tavo, tavo, tavo.

Tavo, tavo, tavo.
Tavo, tavo, tavo.

Už lango prastas oras ir vėjai siaučia, jau darosi tamsu.
Juk pasilikti nori, širdis tai jaučia, tave aš suprantu.
Truputį mudu pakalbėsim, pašokti aš tave pakviesiu.
Taip švelniai vienas kitą liesim, tu ir aš.

Nutinka visko, kai mes dviese, tu ir aš.

Aš šiąnakt būsiu tavo, tavo, ir vien tik tavo, tavo.
Širdis tau nemelavo ir neapgavo, aš visas tavo, tavo.
Aš šiąnakt būsiu tavo, tavo, ir vien tik tavo, tavo.
Širdis tau nemelavo ir neapgavo, aš visas tavo, tavo.

Kai lūpos susilieja, įkaista oras, šviesa užgęsta.
Abu lyg išprotėja, paklūstam norams, aistroj paskęstam.
Truputį mudu pakalbėsim, pašokti aš tave pakviesiu.
Taip švelniai vienas kitą liesim, tu ir aš.

Nutinka visko, kai mes dviese, tu ir aš.

Aš šiąnakt būsiu tavo, tavo, ir vien tik tavo, tavo.
Širdis tau nemelavo ir neapgavo, aš visas tavo, tavo.
Aš šiąnakt būsiu tavo, tavo, ir vien tik tavo, tavo.
Širdis tau nemelavo ir neapgavo, aš visas tavo, tavo.

Tavo, tavo, tavo.
Tavo, tavo, tavo.

Aš šiąnakt būsiu tavo, tavo, ir vien tik tavo, tavo.
Širdis tau nemelavo ir neapgavo, aš visas tavo, tavo.

Aš šiąnakt būsiu tavo, tavo, ir vien tik tavo, tavo.
Širdis tau nemelavo ir neapgavo, aš visas tavo, tavo.
Aš šiąnakt būsiu tavo, tavo, ir vien tik tavo, tavo.
Širdis tau nemelavo ir neapgavo, aš visas tavo, tavo.


O meile

Gal nori tapt, tapt, o meile, Gal nori tapt, tapt žmona ?
Gal nori tapt, tapt, o meile, Gal nori tapt, tapt žmona ?

Pragrojimas

Ankstų rytą atsikėles mintyse regiu tave
Tik kavos puodelį gėres jau lekiu aš pas tave
Svajose bučiuoju lūpas, švelniai paliečiu tave
Gyvenu tiktai troškimu, apkabint greičiau tave…

Gal nori tapt, tapt, o meile, Gal nori tapt, tapt žmona ?
Gal nori tapt, tapt, o meile, Gal nori tapt, tapt žmona ?
Tapt, tapt, o meile, Gal nori tapt, tapt žmona ?
Gal nori tapt, tapt, o meile, Gal nori tapt, tapt žmona ?

Štai jau stoviu aš prie durų, vėl paskendes jausmuose
Kaip ištarti savo meilei, būk prašau mano žmona.
Mūsų žvilgsniai susitinka, akys klausos tyloje
Bučinys ir švelnūs žodžiai pasakys – myliu tave.


Trispalvė šviesa – G.Abarius (RMX)

Sidabro rasoj prasidėję, po ilgos niūrios nakties
Nuo miesto akmens, laukų želmens mes ateinam gyvent ir šviest.
Lašelį lietaus nusiprausę, vidurį baltos dienos
Nuo miesto akmens, laukų želmens, mes pakylam laisvai dainuot.

Jeigu liūdna tai liūdėkim linksmai, mes laisvi, laisvi ir mūsų namai,
Mūsų židį nėra netikrumo gaidos, mes esam šiandien mes virš visados

Dainuok šalie skambiai ir ilgai, mes laisvės vaikai, mes jau kiti laikai,
Dainuok, kad po niūrios nakties atėjom mes gyvent ir šviest.

Kad javas geltonas, kad žalias pušynas, kad kraujo raudona spalva
Kad esam laimingi ir tau reikalingi, kad tu išdidi ir laisva

Dainuok šalie, laisvai ir ilgai, mes laisvės vaikai, mes jau kiti laikai,
Dainuok, kad po niūrios nakties atėjom mes gyvent ir šviest.
Lašelį ;oetas, trispalvėj šviesoj , mes esam visur, mes tavyje visoj
Dainuok gyvenimą Tėvyne, otau pritars visi vaikai , pritars visi vaikai…


Laimės taku – Irena Gineitienė

Gruodis, už lango supasi snaigės,
Šalta, gerklėj užstrigusios raidės
Raidės, kurios nevirto žodžiu,
Žodžiai, kurie nevirto paukščiu.

Gaila tavęs ir meilės beprasmės,
Metai pražuvę laiko verpetuos,
Skausmas nužudęs viską many,
Meile, ar tu esi ???

Juk gyvenime kartais taip būna, Jog atrodo, kad viskas sugriūva,
Tik gyvenki ir eiki į priekį, Tikėk savo širdimi.
Jeigu raidės pavirstu žodžiu, žodis virstu gražiausiu paukščiu,
Lėktu neštu tave ant spardnų, laimės taku…

Pūgos užpustė išmintą kelią,
Mėnuo nušvietė naują takelį,
Kur jis nuves nežinau,
Meile, negi tave sutikau ?

Mes lyg du paklydę nakty,
Kas tu, klausiam viens kito ugny,
Ledas tirpo manojoj širdy,
Jausmas šildantis sausio glėby…

 


Na, o kaip dabar ?

Na, o kaip tau dabar? Po begalybės dienų.
Ar jau tiki manim? O gal klausai dar draugų?
Na, o kaip tau dabar? Kaip prieš mane vien tik tu.
Prisiekiu tau ir savo draugams, tėvams ir savo dievams, kad mylėsiu tave.

Kažkada kalbėjai, tarp mūsų nieko nebus.
Manimi netikėjai, o aš buvau atkaklus.
Aš tau įrodžiau, kad tokio kito nėra.
Juk ne kas dieną gali, dainoj save pamatyt, o ar mylėti gali?

Na, o kaip tau dabar? Po begalybės dienų.
Ar jau tiki manim? O gal klausai dar draugų?
Na, o kaip tau dabar? Kaip prieš mane vien tik tu.
Prisiekiu tau ir savo draugams, tėvams ir savo dievams, kad mylėsiu tave.

Man dažnai kartojai, kad aš sunkus žmogus.
Ir mane išlaikyti, tau jėgų nebus.
Bet visas mano pasaulis, nuo pirmo žvilgsnio tik tau.
Ir nesvarbu kiek kelių, mes dar nueisim kartu, ir per amžius būsim kartu.

Na, o kaip tau dabar? Po begalybės dienų.
Ar jau tiki manim? O gal klausai dar draugų?
Na, o kaip tau dabar? Kaip prieš mane vien tik tu.
Prisiekiu tau ir savo draugams, tėvams ir savo dievams, kad mylėsiu tave.

Pakelk rankas, į žydrą dangų, tegu visi šiandieną mus supranta.
Pabėkim kartu, nuo visų blogybių.
Šiandien tariu – tave aš myliu.

Na, o kaip tau dabar? Po begalybės dienų.
Ar jau tiki manim? O gal klausai dar draugų?
Na, o kaip tau dabar? Kaip prieš mane vien tik tu.
Prisiekiu tau ir savo draugams, tėvams ir savo dievams, kad mylėsiu tave.


Dėkoju tau (fis-moll)

Tavęs mielas žmogau, aš visada ieškojau
Ir su tavim drauge kartu pabūt svajojau
Mes vaikščiojom takais lyg tie klajokliai vėjai
Prisimenu mes buvom kaip sapne.

Dėkoju tau už nemigo ilgas naktis,
Dėkoju tau už meilės kupinas akis,
Dėkoju tau už praleistas dienas drauge
Kai visada buvai šalia, dėkoju tau.

Dėkoju tau už nemigo ilgas naktis,
Dėkoju tau už meilės kupinas akis,
Dėkoju tau už praleistas dienas drauge
Kai visada buvai šalia, dėkoju tau.

Aš nežinau kodėl, mane tu sužavėjai
Lyg burtais tu kokiais man širdį pakerėjai.
Sakai kad myli tu, šia žodžiai ne žaidimas
Tikiu kad meilė liks mums amžina.

Dėkoju tau už nemigo ilgas naktis,
Dėkoju tau už meilės kupinas akis,
Dėkoju tau už praleistas dienas drauge
Kai visada buvai šalia, dėkoju tau.

Dėkoju tau už nemigo ilgas naktis,
Dėkoju tau už meilės kupinas akis,
Dėkoju tau už praleistas dienas drauge
Kai visada buvai šalia, dėkoju tau.
Dėkoju tau už praleistas dienas drauge
Kai visada buvai šalia, dėkoju tau.


Juodaakė

Degs laužai o mes gersime vyną
Dainuodami tik meiles dainas
Gitaros virpančios stygos
Taborą į dangų nuves 2k.

Mane užbūrė, nutraukė burią
Juodaakės vėtra sukelta
Bučiniais mane užklojo
Čigoniška nakties aistra

Degs laužai naktį ir dieną
Nešdami mane pas tave
Kaip akys išsinešusi siela
Lauksi tu prie laužo manęs


Keista spalva A-dur

Ant šio svieto daug spalvų, bet yra viena
Neramina ji mane, nes yra keista.
Ar pro langą aš žvelgiu, ar esu miške
Man vaidenasi ryža, ji viena tokia.

Tu man miela, graži ryža,
Tau vienai daina skiriama.
Nesugalvok pakeist spalvos,
Aš negaliu gyvent be jos.

Tu man miela, graži ryža,
Tau vienai daina skiriama.
Nesugalvok pakeist spalvos,
Aš negaliu gyvent be jos.

Akys žyžos ir plaukai, antakiai ryži,
O tapetai kambary, net ir tie ryži.
Patikėk mažyte tu, veža ji mane,
Nuostabi ryža spalva naktį ir ryte.

Tu man miela, graži ryža,
Tau vienai daina skiriama.
Nesugalvok pakeist spalvos,
Aš negaliu gyvent be jos.

Tu man miela, graži ryža,
Tau vienai daina skiriama.
Nesugalvok pakeist spalvos,
Aš negaliu gyvent be jos.

+2

Tu man miela, graži ryža,
Tau vienai daina skiriama.
Nesugalvok pakeist spalvos,
Aš negaliu gyvent be jos.

Tu man miela, graži ryža,
Tau vienai daina skiriama.
Nesugalvok pakeist spalvos,
Aš negaliu gyvent be jos.
 


Akimirkos

Vasaros saulė sutvisko ant rudeninių gėlių
Ir atminties obeliskų, rymančių miegu giliu.
Žvilgsnis staiga palydėjo ryto vienplaukė daina
Ir lyg styga suskambėjo žavesio tyro pilna.

Ak tos akimirkos žavios, jų slėpinių šiluma
Gesta kaip vakaro žaros, gyvos kaip meilė pirma.
Ak tos akimirkos žavios jų slėpinių šiluma
Gesta kaip vakaro žaros, gyvos kaip meilė pirma.

Pragrojimas

Spruko ruduo susigūžęs, dingo iš mano širdies
Jam dėl jaunystės gegužis šokiui šį vakarą kvies
Lik, neskubėk grįžt į sapną, dar pasibūk, padainuok
Žvilgsnį lyg žiedlapį kvapnų, dar sykį padovanok.
Ak tos akimirkos žavios, jų slėpinių šiluma
Gesta kaip vakaro žaros, gyvos kaip meilė pirma.
Ak tos akimirkos žavios jų slėpinių šiluma
Gesta kaip vakaro žaros, gyvos kaip meilė pirma.

Pragrojimas

Vasaros saulė sutvisko ant rudeninių gėlių
Ir atminties obeliskų, rymančių miegu giliu.
Ak tos akimirkos žavios, jų slėpinių šiluma
Gesta kaip vakaro žaros, gyvos kaip meilė pirma.
Ak tos akimirkos žavios jų slėpinių šiluma
Gesta kaip vakaro žaros, gyvos kaip meilė pirma.

Ak tos akimirkos žavios


Pirmas bučinys

Tiek svajotas, tiek sapnuotas, pagaliau, o štai ir jis,
Su pavasariu atskrido pirmutinis bučinys.
Veidus nuplieskė raudonis, širdį plakančią girdi
Dingo medžiai, dingo žmonės, gatvėje tik jis ir ji.

Saulė leisis vakarais, ar mėnulis patekės
Prie kaštono ant kalvos, jie ilgai ilgai stovės
Saulė leisis vakarais, ar mėnulis patekės
Prie kaštono ant kalvos, jie ilgai ilgai mylės

Pragr.

Karštos rankos susipynė, žvelgia akys į akis
Supa žemė ,kaip supynės, gatvėje tik jis ir ji
Oi senukai nesupykit, neskubėkite jų bart
Ar prisimenat sakykit, kai bučiavot pirmą kart.

Pragr.

Saulė leisis vakarais, ar mėnulis patekės
Prie kaštono ant kalvos, jie ilgai ilgai stovės
Saulė leisis vakarais, ar mėnulis patekės
Prie kaštono ant kalvos, jie ilgai ilgai mylės

Saulė leisis vakarais, ar mėnulis patekės
Prie kaštono ant kalvos, jie ilgai ilgai stovės
Saulė leisis vakarais, ar mėnulis patekės
Prie kaštono ant kalvos, jie ilgai ilgai mylės

 


Daugiau fonogramų mato tik prisijungę vartotojai. Registruotis/jungtis čia >>>
Inline
Inline