Jau paskelbta 575 fonogramų

Na, o kaip dabar ?

Na, o kaip tau dabar? Po begalybės dienų.
Ar jau tiki manim? O gal klausai dar draugų?
Na, o kaip tau dabar? Kaip prieš mane vien tik tu.
Prisiekiu tau ir savo draugams, tėvams ir savo dievams, kad mylėsiu tave.

Kažkada kalbėjai, tarp mūsų nieko nebus.
Manimi netikėjai, o aš buvau atkaklus.
Aš tau įrodžiau, kad tokio kito nėra.
Juk ne kas dieną gali, dainoj save pamatyt, o ar mylėti gali?

Na, o kaip tau dabar? Po begalybės dienų.
Ar jau tiki manim? O gal klausai dar draugų?
Na, o kaip tau dabar? Kaip prieš mane vien tik tu.
Prisiekiu tau ir savo draugams, tėvams ir savo dievams, kad mylėsiu tave.

Man dažnai kartojai, kad aš sunkus žmogus.
Ir mane išlaikyti, tau jėgų nebus.
Bet visas mano pasaulis, nuo pirmo žvilgsnio tik tau.
Ir nesvarbu kiek kelių, mes dar nueisim kartu, ir per amžius būsim kartu.

Na, o kaip tau dabar? Po begalybės dienų.
Ar jau tiki manim? O gal klausai dar draugų?
Na, o kaip tau dabar? Kaip prieš mane vien tik tu.
Prisiekiu tau ir savo draugams, tėvams ir savo dievams, kad mylėsiu tave.

Pakelk rankas, į žydrą dangų, tegu visi šiandieną mus supranta.
Pabėkim kartu, nuo visų blogybių.
Šiandien tariu – tave aš myliu.

Na, o kaip tau dabar? Po begalybės dienų.
Ar jau tiki manim? O gal klausai dar draugų?
Na, o kaip tau dabar? Kaip prieš mane vien tik tu.
Prisiekiu tau ir savo draugams, tėvams ir savo dievams, kad mylėsiu tave.


Dėkoju tau (fis-moll)

Tavęs mielas žmogau, aš visada ieškojau
Ir su tavim drauge kartu pabūt svajojau
Mes vaikščiojom takais lyg tie klajokliai vėjai
Prisimenu mes buvom kaip sapne.

Dėkoju tau už nemigo ilgas naktis,
Dėkoju tau už meilės kupinas akis,
Dėkoju tau už praleistas dienas drauge
Kai visada buvai šalia, dėkoju tau.

Dėkoju tau už nemigo ilgas naktis,
Dėkoju tau už meilės kupinas akis,
Dėkoju tau už praleistas dienas drauge
Kai visada buvai šalia, dėkoju tau.

Aš nežinau kodėl, mane tu sužavėjai
Lyg burtais tu kokiais man širdį pakerėjai.
Sakai kad myli tu, šia žodžiai ne žaidimas
Tikiu kad meilė liks mums amžina.

Dėkoju tau už nemigo ilgas naktis,
Dėkoju tau už meilės kupinas akis,
Dėkoju tau už praleistas dienas drauge
Kai visada buvai šalia, dėkoju tau.

Dėkoju tau už nemigo ilgas naktis,
Dėkoju tau už meilės kupinas akis,
Dėkoju tau už praleistas dienas drauge
Kai visada buvai šalia, dėkoju tau.
Dėkoju tau už praleistas dienas drauge
Kai visada buvai šalia, dėkoju tau.


Juodaakė

Degs laužai o mes gersime vyną
Dainuodami tik meiles dainas
Gitaros virpančios stygos
Taborą į dangų nuves 2k.

Mane užbūrė, nutraukė burią
Juodaakės vėtra sukelta
Bučiniais mane užklojo
Čigoniška nakties aistra

Degs laužai naktį ir dieną
Nešdami mane pas tave
Kaip akys išsinešusi siela
Lauksi tu prie laužo manęs


Keista spalva A-dur

Ant šio svieto daug spalvų, bet yra viena
Neramina ji mane, nes yra keista.
Ar pro langą aš žvelgiu, ar esu miške
Man vaidenasi ryža, ji viena tokia.

Tu man miela, graži ryža,
Tau vienai daina skiriama.
Nesugalvok pakeist spalvos,
Aš negaliu gyvent be jos.

Tu man miela, graži ryža,
Tau vienai daina skiriama.
Nesugalvok pakeist spalvos,
Aš negaliu gyvent be jos.

Akys žyžos ir plaukai, antakiai ryži,
O tapetai kambary, net ir tie ryži.
Patikėk mažyte tu, veža ji mane,
Nuostabi ryža spalva naktį ir ryte.

Tu man miela, graži ryža,
Tau vienai daina skiriama.
Nesugalvok pakeist spalvos,
Aš negaliu gyvent be jos.

Tu man miela, graži ryža,
Tau vienai daina skiriama.
Nesugalvok pakeist spalvos,
Aš negaliu gyvent be jos.

+2

Tu man miela, graži ryža,
Tau vienai daina skiriama.
Nesugalvok pakeist spalvos,
Aš negaliu gyvent be jos.

Tu man miela, graži ryža,
Tau vienai daina skiriama.
Nesugalvok pakeist spalvos,
Aš negaliu gyvent be jos.
 


Akimirkos

Vasaros saulė sutvisko ant rudeninių gėlių
Ir atminties obeliskų, rymančių miegu giliu.
Žvilgsnis staiga palydėjo ryto vienplaukė daina
Ir lyg styga suskambėjo žavesio tyro pilna.

Ak tos akimirkos žavios, jų slėpinių šiluma
Gesta kaip vakaro žaros, gyvos kaip meilė pirma.
Ak tos akimirkos žavios jų slėpinių šiluma
Gesta kaip vakaro žaros, gyvos kaip meilė pirma.

Pragrojimas

Spruko ruduo susigūžęs, dingo iš mano širdies
Jam dėl jaunystės gegužis šokiui šį vakarą kvies
Lik, neskubėk grįžt į sapną, dar pasibūk, padainuok
Žvilgsnį lyg žiedlapį kvapnų, dar sykį padovanok.
Ak tos akimirkos žavios, jų slėpinių šiluma
Gesta kaip vakaro žaros, gyvos kaip meilė pirma.
Ak tos akimirkos žavios jų slėpinių šiluma
Gesta kaip vakaro žaros, gyvos kaip meilė pirma.

Pragrojimas

Vasaros saulė sutvisko ant rudeninių gėlių
Ir atminties obeliskų, rymančių miegu giliu.
Ak tos akimirkos žavios, jų slėpinių šiluma
Gesta kaip vakaro žaros, gyvos kaip meilė pirma.
Ak tos akimirkos žavios jų slėpinių šiluma
Gesta kaip vakaro žaros, gyvos kaip meilė pirma.

Ak tos akimirkos žavios


Pirmas bučinys

Tiek svajotas, tiek sapnuotas, pagaliau, o štai ir jis,
Su pavasariu atskrido pirmutinis bučinys.
Veidus nuplieskė raudonis, širdį plakančią girdi
Dingo medžiai, dingo žmonės, gatvėje tik jis ir ji.

Saulė leisis vakarais, ar mėnulis patekės
Prie kaštono ant kalvos, jie ilgai ilgai stovės
Saulė leisis vakarais, ar mėnulis patekės
Prie kaštono ant kalvos, jie ilgai ilgai mylės

Pragr.

Karštos rankos susipynė, žvelgia akys į akis
Supa žemė ,kaip supynės, gatvėje tik jis ir ji
Oi senukai nesupykit, neskubėkite jų bart
Ar prisimenat sakykit, kai bučiavot pirmą kart.

Pragr.

Saulė leisis vakarais, ar mėnulis patekės
Prie kaštono ant kalvos, jie ilgai ilgai stovės
Saulė leisis vakarais, ar mėnulis patekės
Prie kaštono ant kalvos, jie ilgai ilgai mylės

Saulė leisis vakarais, ar mėnulis patekės
Prie kaštono ant kalvos, jie ilgai ilgai stovės
Saulė leisis vakarais, ar mėnulis patekės
Prie kaštono ant kalvos, jie ilgai ilgai mylės

 


Atleisk man (Mano mylima)

Buvau senam bare aš su draugais,
Ak vaikinai, ak merginos kaip kadais.
Putojo ten alus, šampanas per kraštus,
Lange Rolsrois ir pupytės Olialia.

Gražuolės šviesios merkė mums akis
Prisidengę veidus domino.
Sijonai jų trumpi, krūtinės oi mergyt,
Kai priėjo, atpažinom žmonių klasta.

Mano mylima, mano mylima atleiski man aš suklydau,
Aš paklydau, aš namo ėjau.
Mano mylima, mano mylima atleiski man, jei išdaviau,
Nepamišau priglausk mane greičiau.

Norėjau vieną kartą pasijaust,
Kad aš laisvas, tarsi vėjas virš laukų.
Siurprizas prieš draugus Išbandymas kantrybės,
Karnavalą man iškėlė miela žmona.

Mano mylima, mano mylima atleiski man aš suklydau,
Aš paklydau, aš namo ėjau.
Mano mylima, mano mylima atleiski man, jei išdaviau,
Nepamišau priglausk mane greičiau.

Vyrai švaistos pinigais susitikę su draugais
Gal nereikėtų įsižeist ir nekankinti klausimais.

Mano mylima, mano mylima atleiski man aš suklydau,
Aš paklydau, aš namo ėjau.
Mano mylima, mano mylima atleiski man, jei išdaviau,
Nepamišau priglausk mane greičiau.

jei išdaviau,
Nepamišau priglausk mane greičiau.

jei išdaviau, priglausk
Nepamišau, priglausk mane greičiau.

 


Du likimai

Nors keliai skirtingi, būkime laimingi, būkime geri
Mylėdami atleiskim klaidas, žodžius, neteiskim, būkime tvirti.
Ištirps, išdžiūs ašara ant veido, sustingusi ledu širdy,
Tik ilgesys vienumoj neištirps.

Ateinu iš tylumos naktų, pasisemt į širdy šilumos
Neatstumk, leisk pasibelst lašu, tau ant veido, ant delnų.
Te paskui tyliai nakty išeis du likimai skirtingais keliais,
Te erdvė sugers žodžius, stingstančius širdy ledus.

Pasiliks tyla, kai nakties tamsa taps mums svetima
Vėjo tik daina, gal lietaus malda žingsnių lauks

Ateinu iš tylumos naktų, pasisemt į širdy šilumos
Neatstumk, leisk pasibelst lašu, tau ant veido, ant delnų.
Te paskui tyliai nakty išeis du likimai skirtingais keliais,
Te erdvė sugers žodžius, stingstančius širdy ledus.

Tikėti likim nauja diena,
Kai svajonės tarsi paukščiai nutūps mūsų delnuose.

Ateinu iš tylumos naktų, pasisemt į širdy šilumos
Neatstumk, leisk pasibelst lašu, tau ant veido, ant delnų.
Te paskui tyliai nakty išeis du likimai skirtingais keliais,
Te erdvė sugers žodžius, stingstančius širdy ledus.

Ateinu iš tylumos naktų, pasisemt į širdy šilumos
Neatstumk, leisk pasibelst lašu, tau ant veido, ant delnų.
Te paskui tyliai nakty išeis du likimai skirtingais keliais,
Te erdvė sugers žodžius, stingstančius širdy ledus.

Pragrojimas

Ateinu iš tylumos naktų, pasisemt į širdy šilumos
Neatstumk, leisk pasibelst lašu, tau ant veido, ant delnų.
Te paskui tyliai nakty išeis du likimai skirtingais keliais,
Te erdvė sugers žodžius, stingstančius širdy ledus.


Būk žvaigžde

Pasiklydęs kely, nežinojau kur ji,
Bet sapnai vieniši, susitiko nakty.
Ta diena nuostabi, nes šalia tu eini,
Jokios audros kely ir naktis nebaisi.

Ošia medžiai mūsų meile, mūsų meile nuostabia,
Tik išmokime ja džiaugtis. Kaip naktim ir diena,
Nors akimirka pabūki tu pabūk mana žvaigžde,
Nepasiekiama ir tolima.

Ošia medžiai mūsų meile, mūsų meile nuostabia,
Tik išmokime ja džiaugtis. Kaip naktim ir diena,
Nors akimirka pabūki tu pabūk mana žvaigžde,
Nepasiekiama ir tolima.

Pragrojimas

Nuo tada manyje, dega meilės liepsna.
Nuostabi ir gera, visados tu šalia.

Priedainis.
Pragrojimas
Priedainis.

 


Kai lyja už lango lietus

Kai lyja už lango lietus, aš sėdžiu namuose.
Kai saulės nėra danguj, ramiai skaitau knygas.
Kai mėnuo pakylą į tolį, skaičiuoju žvaigždes.
Klausausi, kaip vėjas už lango dainuoja meilės dainas.

Nieko nėra geriau, pabūti drauge ilgiau.
Kai lyja už lango lietus, apkabink pečius.
Nieko nėra geriau, pabūti drauge ilgiau.
Kai lyja už lango lietus, apkabink pečius.

Kai lyja lauke lietus, aš sėdžiu namuose.
Ar man rytojus bus geresnis negu ši diena.
Kai mėnuo pakylą į tolį, skaičiuoju žvaigždes.
Deja tik vėjas už lango dainuoja meilės dainas.

Nieko nėra geriau, pabūti drauge ilgiau.
Kai lyja už lango lietus, apkabink pečius.
Nieko nėra geriau, pabūti drauge ilgiau.
Kai lyja už lango lietus, apkabink pečius.

Nieko nėra geriau, pabūti drauge ilgiau.
Kai lyja už lango lietus, apkabink pečius.
Nieko nėra geriau, pabūti drauge ilgiau.
Kai lyja už lango lietus, apkabink pečius.

 


Daugiau fonogramų mato tik prisijungę vartotojai. Registruotis/jungtis čia >>>
Inline
Inline